Plauko apibrėžimas, sandara, augimo fazės, plaukų slinkimo priežastys

Plauko apibrėžimas, sandara, augimo fazės, plaukų slinkimo priežastys

Sveiki tankūs plaukai vertinami kaip gyvybingumo, patrauklumo, sveikatos rodiklis moterims ir vyrams. Normalų plaukų augimą lemia daug veiksnių. Tai tinkama plaukų priežiūra, subalansuota mityba ir miegas, gretutinių ligų kontrolė ir kt.

Plauko apibrėžimas

Plaukas – odos priedas, kuris atlieka estetinę funkciją ir saugo odą nuo mechaninių ir cheminių pažeidimų. Bendras žmogaus plaukų skaičius, dengiantis odą, siekia apie 5 mln., iš jų 100 – 150 tūkst. dengia skalpą. Plaukų folikulų skaičius yra nulemptas genetiškai.

Plaukai pagal savo struktūrą yra:

1)     Ilgieji plaukai (angl. terminal) – 0,06 mm skersmens arba storesni plaukai augantys galvos, pažastų, barzdos, ūsų ir kitose srityse. Yra ryškiai pigmentuoti.  

2)     Gyvaplaukiai ir pūkeliai (angl. vellus) – minkšti, trumpi (iki 2 cm) bespalviai plaukeliai, dengiantys didžiąją kūno dalį. Pūkeliai– trumpi, ploni ir dažniausiai mažesni nei 0,03 mm skersmens, be pigmento. 

3)     Šeriniai plaukai – plaukai, kurie gali užaugti ilgi, tvirti, lygūs ar banguoti – auga antakių, blakstienų, ausų bei nosies landose.


Plauko anatomija ir fiziologija

Plauko sandara:

1)     Stiebas (lot. scapus pili),

2)     Šaknis (lot. radix pili).

Stiebas – cilindro formos plauko dalis virš odos su lygiu paviršiumi. Plauko stiebo skerspūvis gali būti ovalo ar apskritimo formos. Šaknis – plauko dalis, esanti tikrojoje odoje. Šaknį gaubia dvisluoksnis maišelis (folikulas), kuriame yra plauko šaknis ir svogūnėlis (lot. bulbus pili) (plauko šaknis baigiasi svogūnėliu). Svogūnėlyje yra melanocitai, kurių melanosomos gamina ir perduoda melaniną į epiteliocitus, nuo šio pigmento priklauso plaukų spalva. Iš plauko svogūnėlio centro epiteliocitų formuojasi plauko šerdis, iš periferijoje išsidėsčiusių ląstelių – plauko žievė, kutikulė ir vidinė epitelinė šaknies makštis. Plauko spenelis (lot. papilla pili) – plauko dalis kurioje esančios kraujagyslės aprūpina plauko svogūnėlio ląsteles maisto medžiagomis ir deguonimi.

Plauko šaknies sandara:

  1. Tikrasis plaukas (lot. pilus),
  2. Vidinė ir išorinė makštis,
  3. Plauko apvalkalas.

Tikrojo plauko sandara:

1)     Kutikulė (lot. cuticula pili),

2)     Šerdis (lot. substantia medularis),

3)     Žievė (lot. substantia corticalis).

Kutikulė– išorinis plauko sluoksnis, epiteliocitai jį dengia tarsi žvyneliai, atlieka barjerinę funkciją, apsaugo nuo išorinių veiksnių, padeda palaikyti drėgmę. Šerdis turi mažai funkcijų ir jos neturi natūralūs šviesiaplaukiai. Žievė gaubia šerdį, ji sudaryta iš suragėjusių epiteliocitų, keratino, geležies, cinko, vario, chromo ir mikroelementų. Dėl šių medžiagų plaukai elastingi, tvirti. Žievėje yra melanino grūdelių, kurie suteikia plaukui spalvą. Plauko svogūnėlyje iš atomų susidaro amino rūgštys, kurios virsta baltyminėmis keratino spiralėmis, protofibrilėmis, mikrofibrilėmis, mikrofibrilių pluoštais, skaidulomis. Tai sudaro žievės masę, kurią apgaubia kutikulė.

Plaukai sudaryti iš baltymų, lipidų, vandens, mikroelementų. Didžiausią plauko biocheminės sudėties dalį 65–95 % sudaro baltymas keratinas – atlieka apsauginę funkciją, suteikia tvirtumo.


Plauko augimo fazės

Plaukų augimo greitis ir gyvavimo trukmė priklauso nuo plaukų tipo ir lokalizacijos. Skalpo plaukas per parą paauga apie 0,35 mm, antakio plaukelis – 0,1 mm. Skalpo plauko gyvavimo trukmė vidutiniškai yra 2 – 6 metai. Plaukų augimas vyksta ciklais. Pasibaigus vienam plauko augimo ciklui, prasideda kitas. Kiekvienas plauko folikulo gyvavimo ciklas sudarytas iš šių fazių:

  1. Ilgojo augimo fazė – anagenas (85 – 90 % plaukų), trunkantis 2 – 6 metus. Vidutinis augimo greitis yra 1 – 1,25 cm per 28 dienas. Šios fazės trukmė yra nulemta genetiškai.
  2. Pereinamoji fazė – katagenas (< 1 % plaukų), trunkantis 2 – 3 sav.
  3. Ilsėjimosi fazė – telogenas (10 – 15 % plaukų), trunkantis 2 – 4 mėn.
  4. Plauko iškritimo fazė – eksogenas.



Plaukų slinkimo etiologija

Plaukų slinkimas pagal etiologiją:

1)     androgenetinė alopecija (75 %),

2)     telogeninė alopecija / difuzinis arba reakcinis plaukų slinkimas (10 %),

3)     lizdinė alopecija (10 %),

4)     randinė alopecija (5 %). 

Dažniausia plaukų slinkimo priežastis – androgenetinė alopecija (androgeninis plaukų slinkimas). Tai vyriškų hormonų (androgenų) sąlygotas paveldimas plaukų slinkimas, turintiems genetinį polinkį vyrams ir moterims. 

Skydliaukės ligos – vienos iš dažniausių endokrininių ligų, sąlygojančių plaukų slinkimą. Endokrininėms ligoms būdingas difuzinis plaukų slinkimas. Šiam slinkimo tipui būdinga tai, kad daug plauko folikulų pereina į telogeno fazę, todėl plauka išslenka.

Be endokrininių ligų, difuzinį plaukų slinkimą gali sukelti:

  1. fiziologinės priežastys, pvz., gimdymas, senatvė;
  2. toksinės ir metabolinės priežastys, pvz., įvairūs medikamentai, narkotikai, patirtos operacijos ar traumos, buvusios ligos su aukšta temperatūra (>39˚ c), stresas;
  3. deficitinės būklės, tokios kaip malabsorbcijos sindromas (sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas, mažakraujystė.

Leave a Comment